Svetainės struktūra www.vgtu.lt Mano VGTU Medeinė

Apie katedrą

     
 
      Architektūros katedros ištakos siekia 1922 metus, kuomet Lietuvos universitete Kaune, Technikos fakultete buvo įsteigta Architektūros katedra, vadovaujama prof. Mykolo Songailos. Istorijos bėgyje Architektūros katedra buvo Vytauto Didžiojo universiteto, vėliau Kauno Politechnikos instituto sudėtyje, o 1971 metais perkelta iš Kauno į Vilniaus inžineriniame statybos institute (dabar VGTU) įkurtą Architektūros fakultetą.
    Ši architektūros mokykla, būdama technologijų universitetų sudėtyje iki 7 dešimtmečio pabaigos rengė inžinierius architektus. Nuo 8 dešimtmečio sparčiai plėsdama meninio rengimo potencialą (įdiegiamas platus architektūros kompozicijos kursas, architektūros semantikos, psichologijos ir kiti dalykai) rengia architektus derindama katedros tradicijomis grįstą racionalumo ir meninės dermės kryptį, orientuota į aukšto profesinio meistriškumo architektų rengimą. To buvo siekiama pastoviai į ugdymo procesą įtraukiant žymius, progresyvius architektus profesionalus. Šiuo metu apie 80℅ katedros dėstytojų yra sėkmingai kūrybinėje praktikoje dirbantys architektai.
     Architektūros katedroje rengiami trijų pakopų architektūros specialistai: architektūros bakalaurai, magistrai ir daktarai. Vilnietiškajame laikotarpyje, nuo 1971 metų Architektūros katedra išleido 706 diplomuotus architektus, 743 architektūros bakalaurus, 319 magistrų, jų tarpe, 36 užsienio šalių piliečiai. Kasmet Architektūros katedroje pagal ERASMUS programą studijuoja 20-25 užsienio šalių studentai. Šiuo metu Architektūros katedroje 12 etatų dirba 17 dėstytojų.
1920 metais Kaune įsteigtų Aukštųjų kursų technikos skyriaus statybos paskaitų ciklo programoje buvo įvestos architektūros dalykų įvadinės paskaitos. Vadinamąjį architektūros formų kursą 1921 metais lapkričio mėn. pradėjo dėstyti tik ką iš Petrogrado grįžęs žinomas lietuvių architektas – profesorius Mykolas Songaila.
Architektūros katedra, kaip atskiras jau veikiantis vienetas, kitų technikos fakulteto katedrų tarpe pirmą kartą minima 1922 m. kovo mėn. 24 d. patvirtintame Lietuvos universiteto statute. Po to, kaip veikianti atskira katedra, ji minima Technikos fakulteto Tarybos 1922 m. gegužės mėn. 6 d. pirmojo posėdžio nutarime. Pagal tada patvirtintus etatus katedroje turėjo dirbti 4 asmenys – 1 profesorius, 1 docentas ir 2 asistentai. Tačiau dėl lėšų ir kvalifikuotų dėstytojų stokos tie etatai nebuvo užpildyti. Pirmuosius penkerius metus (iki 1927 m.) katedros personalą tesudarė jos vedėjas profesorius M. Songaila ir vyr. asistentas V. Verbickas – piešyklos vedėjas. 1927 m. katedroje jaunesniojo asistento pareigose pradeda dirbti architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, 1926 metais grįžęs iš Italijos, kur baigė mokslus Romos aukštojoje Architektūros mokykloje. 1930 m. katedroje ji pakeičia kitas žymus to laikmečio architektas V. Dubeneckis, kuris vėliau iki mirties dirbo universiteto architektu.
 
Šių pirmųjų katedros dėstytojų kūryba sudarė prieškario Lietuvos architektūros aukso fondą. Pakanka paminėti M. Songailos Valstybinį banką, V. Dubeneckio Karo muziejų, V. Landsbergio-Žemkalnio buv. Pieno centro pastatą Laisvės alėjoje, Kūno kultūros institutą, Viešąją biblioteką ir prieš mus iškyla to laikotarpio moderniosios architektūros vaizdas.
Per pirmąjį architektūros katedros dešimtmetį mokymo planai ir dėstomų dalykų programos nesikeitė nuo pat jų patvirtinimo dienos, kai įsisteigė Technikos fakultetas. Buvo dėstomas vadinamasis architektūros formų kursas (į jį įėjo architektūros detalės, jų braižymas, vadinamieji elementai, tipai, normos ir kt.), kursas, apimantis glaustą pagrindinių architektūros stilių istoriją, pastatų šildymas ir vėdinimas, piešimas bei braižyba ir vadinamasis architektūros enciklopedijos kursas, į kurio sąvoką įėjo pastatų tipologija. Technikos fakulteto nuostatuose buvo taip pat numatytas vadovavimas specialiam architektūrinio projektavimo kursui su pastato sąmatos sudarymu bei architektūros tematika pasirinktam diplominiam projektavimui. Visus tuos dalykus iš pradžių dėstė pats prof. M. Songaila. Katedros dėstomasis darbas turėjo tikslą padėti ruošti statybos inžinierius.
1927 m. gale katedra savo dėstytojų jėgomis vadovavo ir išleido pirmuosiuos 4 diplomantus. Apgynę diplominį projektą absolventai nepriklausomai nuo jų pasirinktos temos gaudavo „diplomuoto statybos inžinieriaus“ vardą. Tam tikra architektūros specializacija pasireiškė, atliekant diplominį projektavimą, atitinkamai pasirinkus diplominio projekto temą.
 
Iki 1932 m. vidurio, t.y. pirmajame katedros veiklos dešimtmetyje, architektūrine tematika diplomus apgynė iš viso devyni asmenys: 1927 metais – K. Krikščiukaitis, J. Krikščiukaitis, J. Peras, K. Dušauskas-Duž; 1929 metais – J. Jasiukaitis, J. Dragašius; 1930 metais – S. Mitkovskaitė; 1932 metais – F. Bielinskis ir P. Rudys.
1936 m. katedroje jau dirbo 4 asmenys: prof. M. Songaila, vyr.asistentai K. Krikščiukaitis, V. Verbickas ir naujai priimtas jaun. asist. K. Kaušinis.
Per antrąjį katedros veiklos dešimtmetį (1932-1942), vadovaujant jos dėstytojams, architektūrine tematika buvo paruošti ir apginti 22 diplominiai projektai. Ne visi šie statybos inžinieriai, atlikę diplominį projektą iš architektūros, pasirinko kūrybinį architekto kelią savo praktinėje veikloje. Tarpe minėtų 22 asmenų yra ir A. Lukošaitis (baigė VDU 1934 m.), vėliau – ilgametis Architektūros katedros vedėjas.
 
Inžinierius architektus pradėta rengti Vytauto Didžiojo universitete tik 1939 m., įsteigus Statybos fakultetą ir jame Architektūros skyrių. Katedra tuo metu išaugo iki 8 asmenų. Joje dirbo prof. M. Songaila, docentai S. Kudokas, J. Kovalskis, vyr. asistentai K. Krikščiukaitis, V. Verbickas, A. Šalkauskas ir jaunesnieji asistentai K. Kaušinis ir J. Okunis.
 
1941 m. miršta katedros įkūrėjas M. Songaila. Iki universiteto uždarymo 1943 m. kovo 15 d. katedrai vadovavo doc. S. Kudokas (1942) ir doc. J. Kovalskis (1943). 1943 m. išleidžiami pirmieji inžinieriai  architektai.
 
Architektūros istoriko doc. S. Abramausko duomenimis 1922–1942 metų laikotarpiu 31 absolventas gynė diplominį darbą architektūrine tema. Vėliau daugumai iš jų buvo pripažinta inžinieriaus architekto kvalifikacija. Pradedant 1943 m. katedra išleidžia jau tik inžinierius architektus.
 
1944 m., grįžus sovietų valdžiai, greta Architektūros kompozicijos katedros (taip pavadinama architektūros katedra) įkuriamos Miestų planavimo (kat. ved S. Stulginskis) bei piešimo ir dailės katedros.
 
Architektūros kompozicijos katedrai trumpai vadovauja doc. S. Sčesnulevičius, doc. F. Bielinskis, o nuo 1948 iki 1974 m. – prof. A. Lukošaitis.
 
1944–1946 m. į minėtas katedras ateina daug naujų, daugiausia baigusių VDU, dėstytojų: A. Lukošaitis, K. Šešelgis, A. Janulis, M. Kleinas, V. Zubovas, A. Spelskis ir kt..
 
1946 m. pradėti taikyti vadinamieji sąjunginiai studijų planai, pagal kuriuos iki 1967 m. buvo rengiami inžinieriai architektai (6 metų mokymo trukmė), vėliau architektai (5 metų mokymo trukmė).
 
1956 m. architektūrinės katedros naujai pertvarkytos. Architektūros pagrindų ir architektūrinio projektavimo katedros sujungtos į vieną – Architektūrinio projektavimo katedrą. Po šios reformos katedrų pavadinimai iki 1965 m. nekito, tik nežymiai keitėsi dėstytojų asmeninė sudėtis. Trūkstant dėstytojų, beveik kiekvieną semestrą buvo kviečiami dėstymui iš gamybos ir mokslinio tyrimo įstaigų architektai praktikai: V. Dičius, A. Jakučiūnas, A. Mikėnas, A. Paulauskas, J. Putna, A. Sprindys, V. Stauskas, V. Šepkus, A. Šipaila ir kiti.
 
1965 m. iš buv. senųjų Kauno rotušės ir Vyskupijos rūmų patalpų, kuriose iki tol buvo įsikūręs fakultetas, birželio mėn. katedra buvo perkelta į naujas patalpas KPI studentų miestelyje.
Septinto dešimtmečio antroje pusėje architektūrinio projektavimo katedroje dirbo: docentai – A. Lukošaitis (katedros vedėjas), S. Abramauskas, J. Baršauskas, V. Bujauskas, J. Peras, vyr. dėstytojai – A. Keturka, V. Saunoris, A. Vaivada, J. Vitkauskas, B. Janavičius, asistentai – V. Kasputis, L. Ziberkas. 1967 m. iš katedros išėjus B. Janavičiui, o 1968 – J. Perui, katedroje liko 10 žmonių.
 
KPI statybos fakulteto sudėtyje Architektūros katedroje (1951–1970) inžinieriaus architekto, ar architekto diplominius darbus apgynė 381 absolventas.
 
Įsteigus Vilniaus inžinerinį statybos institutą 1969 m., susidarė sąlygos organizuoti jame atskirą Architektūros fakultetą. Naujasis fakultetas pradėjo veikti nuo 1971 m. vasario mėn.
 
Architektūros katedrai, beveik po 30 metų pertraukos, grįžo jos senasis pavadinimas. Pirmaisiais, 1971 metais Vilniaus inžinerinio statybos instituto sudėtyje architektūros katedroje dirbo 10 etatinių dėstytojų, iš kurių 6 atsikėlė kartu su katedra iš Kauno, tai – A. Lukošaitis, S. Abramauskas, A. Keturka, A. Vaivada, V. Kasputis ir L. Ziberkas, o taip pat iki tol epizodiškai katedroje dirbęs architektas V. Dičius ir tų metų absolventas A. Uljanovas bei du vilniečiai - A. Spelskis ir V. Vaitkus.
 
Aštunto dešimtmečio viduryje, padidėjus priėmimui į pirmą kursą iki 75 žmonių, katedra ima augti. 1973–1975 metais katedroje pradeda dirbti V. Baranauskas, A. Dineika, Z. Liandzbergis, E. Staniūnas, V. Kundrotas, 1978 m. grįžta J. Baršauskas.
 
1972–1973 metais katedroje buvo pradėta rengti ir diegti mokymo procese nauja architektūros kompozicijos programa (V. Kasputis, L. Ziberkas). Ši programa, lavinanti specifiškiausias profesines savybes ir vėliau buvo tobulinama bei plečiama, susilaukė gero specialistų vertinimo.
 
Aštuntas ir devintas dešimtmečiai buvo stabilizacijos sąjunginėje architektų rengimo sistemoje laikotarpis. Katedra, 1974–1985 m. vadovaujama prof. A. Spelskio, tęsdama mokymo tradicijas, daugiau dėmesio skyrė moksliniam studentų ir dėstytojų darbui, tarpmokykliniams ryšiams. Ypač aktuali buvo mokomosios literatūros lietuvių kalba trūkumo problema. Bent dalinai ją sprendė A. Lukošaičio, V, Kaspučio, L. Ziberko parengtos mokomosios knygelės pastatų tipologijos, architektūrinės grafikos bei kompozicijos dalykams.
 
Dar 1962 metais katedrai buvo suteiktos promocijų teisės. Tuomet tik doc. A. Lukošaitis galėjo vadovauti aspirantų tyrimo darbams. Minimame laikotarpyje šią teisę turėjo jau keturi katedros mokslininkai – tai, profesoriai J. Baršauskas, A. Lukošaitis. A. Spelskis bei docentas S. Abramauskas.
 
Devinto dešimtmečio viduryje vėl vyksta ženklesni pokyčiai katedros sudėtyje. 1983 m. iš katedros išeina V. Baranauskas, V. Vaitkus, V. Kasputis. Po staigaus mažėjimo, prasideda laipsniškas katedros augimo laikotarpis. 1985 metais į katedrą pakviečiama E. N. Bučiūtė, 1986 – J. Šeibokas, K. Jakovlevas–Mateckis, Č. Mazūras, A. Uljanovas (grįžo po 12 metų pertraukos), 1988 – G. Čaikauskas ir G. Gasperaitis, 1989 – R. Buivydas, 1990 – S. Kuncevičius ir R. Palekas, 1991 – J. Jurevičienė.
 
Personalo pokyčius lydi ir ženklesnė mokymo proceso reorganizacija. Tuomet docento A.Dineikos (katedros vedėjas 1985–1993 metais) iniciatyva buvo peržiūrėti ir pakoreguoti architektų studijų planai.
 
Vykdomų pertvarkų tikslas buvo pagerinti architektų profesinį rengimą, stengiantis, kad architektūros absolvento modelis labiau atitiktų architektūrinės praktikos reikmėms. Buvo koreguojamos specialybės ir kitų dalykų proporcijos mokymo plane, keičiama dėstymo metodika. Tuo metu buvo sukurtas katedros filialas tuometiniame Miestų statybos projektavimo institute, užtikrinęs pastovią gamybinę bazę studentų projektinei praktikai ir galimybę įtraukti į mokomąjį procesą žymius architektus – praktikus.
 
Profesinis-meninis lavinimas buvo stiprinamas išplečiant architektūros kompozicijos kurso problematiką ir dėstymo laiką iki 6 semestrų (buvo 2 sem.). Buvo parengtos naujos, iki tol respublikoje nedėstytos – struktūrinės analizės, architektūros semantikos bei psichologijos programos (R. Buivydas) ir įdiegtos mokomajame procese 1990–1992 metais.
 
Laikotarpyje, nuo 1971 iki 1997 metų Architektūros katedroje dirbo 31 dėstytojas pagrindinėse pareigose ir 42 – antraeilėse.
 
1997 metais minint Architektūros katedros 75 metų Jubiliejų, joje dirbo 20 pedagogų. 15 iš jų dirbo pagrindinėse pareigose: profesoriai – dr. Elena Nijolė Bučiūtė, Vytautas Dičius, Raimundas Arnas Dineika; docentai – dr. Rimantas Buivydas, Gintaras Čaikauskas, Justinas Šeibokas, Leonidas Pranas Ziberkas (katedros vedėjas nuo 1993 m.), Jonas Anuškevičius; vyresnieji asistentai – Jūratė Jurevičienė, Sigitas Kuncevičius, Rolandas Palekas, Dalius Vrubliauskas; asistentai – Kęstutis Lupeikis, Lada Markejevaitė, Alvydas Žickis. Nepagrindinėse – prof., habil. dr. Algimantas Miškinis, Gintautas Blažiūnas, Saulius Mikštas, Stasys Giedraitis, kultūrologas Almantas Samalavičius.
 
1993–1994 metais keičiamos studijų programos ir dvejus metus (1994 ir 1995) išleidžiami architektūros bakalaurai (4 metų studijos) ir tradiciniai (5 metų studijos) diplomuoti architektai. 1995 metais 19 absolventų gauna paskutinius diplomuoto architekto diplomus. Tais pačiais metais priimami į pirmą kursą pirmieji magistrantai, 11 iš kurių 1996 m. apgina magistro tezes ir gauna architektūros magistro diplomus. Tiesa, pirmoji katedros išleista architektūros magistrantė buvo Jurgita Čitavičiūtė 1995 m., baigusi magistrantūros studijas pagal individualią programą.
 
Tuo metu architektūros katedroje pagrindinių studijų programoje dėstomos sekančios disciplinos: architektūros istorija (visuotinė ir Lietuvos), užsienio šalių architektūra, architektūrinis projektavimas, architektūros kompozicija (pagrindai, specialiosios priemonės, struktūrinė analizė, kūrybiniai metodai), interjero projektavimas, pastatų tipologiją.
Architektūros katedroje buvo vykdomos dvi magistrantūros architektūros studijų programos specializacijos: architektūros istorija ir teorija bei gyvenamųjų ir visuomeninių objektų architektūra. Čia buvo  dėstomos naujos disciplinos: architektūros semantika ir psichologija, architektūros kritinė analizė, meno filosofija, miesto kultūra ir filosofija, architektūros dizaino elementai, architektūros renovacija, architektūros paveldo apsauga, kūrybinės paieškos metodai.
 
2002 m. vykdant Architektūros fakulteto restruktūrizaciją ir įkūrus Architektūros pagrindų ir teorijos katedrą, į pastarąją iš Architektūros katedros buvo pervesti: prof. dr. R. Buivydas (naujos katedros vedėjas), doc. J. Jurevičienė, asist. D. Vrubliauskas, j. m. d. V. Petrušonis, dokt. E. Riaubienė.
 
Po fakulteto restruktūrizacijos katedroje vyko gana ženkli dėstytojų kaita, kaip katedros natūralaus atsinaujinimo proceso sudėtinė dalis. 1999 m. į katedrą pakviečiamas architektas L. Naujokaitis; 2003 m., išėjus prof. E. N. Bučiūtei, metus laiko katedroje dirbo architektai A. Asauskas ir A. Lagunovičius; 2004 m. išėjus prof. R. A. Dineikai į katedrą pakviečiamas architektas A. Ambrasas, o 2005 m. išėjus prof. J. Šeibokui – arch. S. Pamerneckis ir dokt. V. Gerdvilis, 2007 m, išėjus prof. V. Dičiui – arch. A. Baldišiūtė.
 
Šiuo metu Architektūros katedroje 11 pedagoginių etatų dirba: prof. Leonidas Pranas Ziberkas (katedros vedėjas), prof. Gintaras Čaikauskas, prof. Rolandas Palekas, doc. Audrius Ambrasas, doc. Gintautas Blažiūnas, doc. dr. Virginijus Gerdvilis, doc. Sigitas Kuncevičius, doc. dr. Kęstutis Lupeikis, doc. dr. Lada Markejevaitė, doc. Saulius Mikštas, doc. Linas Naujokaitis, doc. dr. Eglė Navickienė, doc. Alvydas Žickis, lekt. Darius Linartas, lekt. Saulius Pamerneckis, asist. Andrė Baldišiūtė, dokt. Algimantas Mačiulis. Nepedagoginiuose etatuose dirba: katedros reikalų tvarkytoja Danuta Stankovska ir vadybininkas: Jonas Kairelis.
 
Architektūros katedroje, abiejų pakopų architektūros specialybės studentams, šiuo metu dėstomi architektūrinio projektavimo, interjero, architektūros kompozicijos, pastatų tipologijos, architektūros renovacijos, kūrybinės paieškos metodikos, naujų technologijų architektūroje ir kiti dalykai, vadovaujama bakalaurantų ir magistrantų baigiamiesiems darbams, mokomosioms ir gamybinėms praktikoms.
 
Magistrantūros studijų programoje „Architektūra“, katedra vadovauja specializacijai „Statinių architektūra“, kurioje studijuoja visų Lietuvos architektūros mokyklų bakalaurai.
 
Per 1971–2009 metų laikotarpį VGTU sudėtyje Architektūros katedra išleido 706 diplomuotus architektus, 494 architektūros bakalaurus ir 227 architektūros magistrus. Tarpe jų nuo 1998 metų architektūros bakalauro diplomus gavo 13, o magistro 12 užsienio šalių piliečių.
 
Katedroje, kuri 2012 m. pažymės savo 90 metų Jubiliejų, įvairiu metu pastoviai dirbo 90 dėstytojų, dar 26 įvairių sričių specialistai dirbo epizodiškai (kviestiniai atskirų dalykų dėstytojai, diplominių darbų vadovai). Ilgiausiai katedroje dirbo ilgametis katedros vedėjas prof. A. Lukošaitis – 48 metus (1944–1992), 46 metus – docentas, architektūros istorikas S. Abramauskas (1950–1996), 43 metus – doc. A. Keturka (1949–1992), 36 metus – prof. J. Baršauskas (1947–1971 ir 1978–1990), 36 metus – prof. V. Dičius (1971–2007), 30 metų – A. R. Dineika (1974–2004).
 
Nuo Architektūros katedros (katedros pavadinimas istorijos bėgyje kito) įkūrimo jos vedėjais buvo: M. Songaila (1922–1941), S. Kudokas (1942–1943), J. Kovalskis (1943), S. Sčesnulevičius (1945–1946), F. Bielinskis (1946–1948), A. Lukošaitis (1948–1974), A. Spelskis (1974–1985), A. R. Dineika (1985–1993), L. P Ziberkas (1993–2014), S. Kuncevičius (2014-dabar).
 
ERASMUS partneriai:
Leonardo da Vinči mobilumo programos partneriai(2005):
Mokslinių tiriamųjų darbų sutartis su AF:
 
Šiaurės ir Baltijos šalių architektūros aukštųjų mokyklų sąjunga, kurios tikraisiais nariais yra ir VGTU architektūros fakultetas:
Europos architektūros mokyklų sąjunga: