Svetainės struktūra www.vgtu.lt Mano VGTU Medeinė
Architektūros fakultetas Padaliniai Urbanistikos katedra Padaliniai Urbanistinės analizės mokslo laboratorija

Urbanistinės analizės mokslo laboratorija

Disertacijoje - Lietuvos miestų išorinės plėtros ypatumai

(2017-05-08)
 
Urbanistinės analizės mokslo laboratorijos jaunesnysis mokslo darbuotojas Matas Cirtautas eksternu parengė ir apgynė disertaciją "Lietuvos miestų išorinės plėtros po 1990 metų ypatumai" (mokslinė konsultatė - doc. dr. Dalia Dijokienė).
 

 
Mato Cirtauto disertacijoje analizuojami pastaraisiais dešimtmečius vykę Baltijos šalių miestų urbanistinės struktūros kaitos erdviniai dėsningumai. Disertacijos tikslas – atskleisti Lietuvos miestų urbanistinės struktūros kaitos po 1990 m. dėsningumus ir įvertinti jų poveikio tolesnei miestų raidai mastą. Disertacijoje pristatomame tyrime nagrinėjamas dešimties Lietuvos regionų (apskričių) centrų ir jų apylinkių šiandieninės teritorinės raidos kompleksiškumas, jį sąlygojantys veiksniai, procesai ir jų padariniai.
 
Disertaciją galima peržiūrėti VGTU talpykloje (http://dspace.vgtu.lt), Vilniaus Gedimino technikos universiteto bibliotekoje (Saulėtekio al. 14, LT-10223 Vilnius, Lietuva) ir Klaipėdos universiteto bibliotekoje (K. Donelaičio a. 3, LT-92144 Klaipėda, Lietuva).

Urbanistikos aktualijos Lietuvoje ir Baltijos šalyse (konferencijos atgarsiai)

(2015-11-24)
 
VGTU Architektūros fakultete kasmet rengiamos mokslo konferencijos, kurių tematiką siūlo viena iš fakulteto katedrų. Šiais metais, lapkričio 6 d. vykusios konferencijos rengimą kuravo Urbanistikos katedra ir Urbanistinės analizės mokslo laboratorija.
 

 
Konferencijos tema – Urbanistika Baltijos šalyse: studijos, mokslas, praktika – buvo pasirinkta ne atsitiktinai. Urbanistika yra sudėtinė architektūros kaip meninės, mokslinės ir praktinės veiklos dalis. Lietuvai atgavus nepriklausomybę ir einant demokratinio miestų bei rajonų planavimo ir urbanistinio projektavimo keliu, neišvengiamai buvo susidurta su vartojamų sąvokų ir net mąstysenos kaita. Todėl konferencijoje siekta įvertinti architekto-urbanisto vaidmenį kintančioje visuomenėje formuojant miestų aplinką, taip pat apžvelgti kūrybinius instrumentus, tarpusavyje palyginti Baltijos jūros valstybių patirtį.
 
Konferencijoje buvo aptarti kritiniai urbanistikos sampratos aspektai, urbanistikos specialistų rengimo klausimai, šiuolaikinės urbanizuotos aplinkos analizės kryptys bei naujausių tyrimų rezultatai, kuriuos pristatė mokslininkai, praktine patirtimi dalinosi urbanistinio planavimo ir projektavimo įmonių atstovai.
 
Renginys sulaukė didelio susidomėjimo ir būrio klausytojų iš visos Lietuvos – virš 100 dalyvių. Dalyvavo ne tik urbanistikos mokslo ir praktikos sričių atstovai, bet ir gausus būrys Lietuvos miestų bei rajonų savivaldybių darbuotojų, vyriausiųjų architektų, ministerijų ir joms pavaldžių institucijų pareigūnų.
 
Trumpai apžvelgiant konferencijos metu nagrinėtas temas, reikėtų pažymėti, kad aptarti klausimai perteikė visą urbanistikos profesinio lauko platumą (pranešimų santraukos pateikiamos konferencijos puslapyje). Nors konferencijos pranešimus siekta suskirstyti į tris temas – studijas, mokslą/teoriją ir praktiką – daugelis pranešėjų pabrėžė ne šių sričių skirtis, bet akcentavo būtinybę ieškoti bendrų sąlyčio taškų.
 
Pirmoje konferencijos sesijoje, skirtoje urbanistikos studijoms, skaitytuose pranešimuose buvo atkreiptas dėmesys, kad urbanistika, kaip kiekviena sisteminė veikla turi būti matuojama pagal tris kriterijus – praktinės veiklos, studijų ir mokslo. Konstatuota, kad Lietuvoje urbanistikos aiškinimas skiriasi nuo klasikinės jos sampratos, dėl ko nėra identifikuotas pagrindinis urbanistikos objektas (A. Vyšniūnas). Panešimuose taip pat buvo atsigręžta į pamatinę urbanistikos mokslo tradiciją – miesto morfologiją – siekiant rasti atsakymą į klausimą – ar ir kokią miestų morfologijos tradiciją turime Lietuvoje (I. Alistratovaitė–Kurtinaitienė, D. Dijokienė). Du pranešimai buvo skirti Lietuvos ir Europos (konkrečiau, Norvegijos ir Jungtinės Karalystės) urbanistikos srities studijų programoms ir procesui palyginti bei studijų ir praktikos sąveikai atskleisti (E. Archipovaitė ir S. Mozūriūnaitė).
 
Antroje konferencijos sesijoje skaitytuose pranešimuose daugiausia kalbėta apie miesto formos tyrimus. Svečias iš Talino technologijos universiteto, pristatydamas Estijos miestų formos kaitos 1940–1960 m. tyrimo rezultatus, konstatavo, kad II pasaulinio karo metu sugriautos miestų centrinės dalys formuotos taikant grandiozines ašines kompozicijas, bet vis dar išlaikant optimalią plano struktūrą (S. Sultson). Kitame pranešime, buvo pateiktas istoriko požiūris į Lietuvos sovietmečio ir nepriklausomybės laikotarpių urbanistinius projektus, akcentuojant vietos tapatumo vertinimo ir apsaugos klausimus (R. Čepaitienė). Taip pat buvo aptarti naujųjų priemiestinių gyvenviečių formavimo (T. Grunskis, G. Baleišytė) bei didmiesčių plėtros ir planavimo (M. Cirtautas) probleminiai aspektai. Sesiją užbaigė pranešimas apie architektūros ir urbanistikos kūrinių (projektų) ekspertinio vertinimo aktualijas (V. Dapkevičius).
 
Trečioji konferencijos dalis buvo skirta opiems urbanistinio planavimo ir projektavimo praktikos klausimams. Pranešimus skaitę aktyvia praktine veikla užsiimantys architektai-urbanistai atkreipė dėmesį į šias problemas: visuotinį nereguliuojamos plėtros toleravimą (G. Ratkutė–Skačkauskienė), urbanistinio projektavimo proceso ir rezultatų kokybės trūkumus (V. Rudokas). Likusieji pranešėjai neapsiribojo vien šiandieninių procesų kritika, bet pasiūlė jų sprendimus: miestų vystymo demografinio nuosmukio sąlygomis galimybes (M. Pakalnis), savivaldybių urbanistinę politiką, lūkesčius ar vizijas kristalizuojančių urbanistinių parametrų studijų ir koncepcijų pavyzdžius (S. Motieka); holistinės urbanistinės aplinkos sampratos integravimo kūrybinėje veikloje principus (E. Neniškis).
 
Intensyvią konferencijos darbotvarkę vainikavo pranešėjų ir dalyvių diskusija, kurioje dominavo šios temos:
  • akcentuotas urbanistikai skirtų renginių reikalingumas, atkreiptas dėmesys į šios konferencijos dalyvių ir pranešėjų skaičių, skaitytų pranešimų profesionalų turinį;
  • prabrėžti vis dar opiu klausimu išliekantys naujosios studijų klasifikatoriaus koncepcijos trūkumai, sudarę prielaidas nunykti urbanistinės architektūros žanrui.
  • rajono vyriausieji architektai pabrėžė mokslinių tyrimų, sprendžiančių Lietuvai aktualius urbanistinius klausimus ir problemas, ir jų rezultatų aktyvesnės sklaidos (rekomendacijų viešinimo) poreikį;
  • išsakytas susirūpinimas apie menką urbanistikos priemonių turinio integravimą teritorijų planavimo ir statybos įstatymuose, kuriuose pasigendama elementaraus sąvokų pateikimo, aiškesnio terminų vartojimo.
Konferencijoje skaitytų pranešimų turinys ir vėliau vykusioje diskusijoje paliestos temos parodė, kad bendrosioms Baltijos šalių bei individualioms Lietuvos miestų urbanistinėms problemos spręsti urbanistikos kaip mokslinės ir praktinės veiklos žanras yra labai svarbus ir reikalingas.
 
Inesa Alistratovaitė-Kurtinaitienė

Klaipėdos Atgimimo aikštės galimybių studijos recenzija

(2015-04-01)
 
VGTU Urbanistikos katedros ir Urbanistinės analizės mokslo laboratorijos atstovai parengė Klaipėdos Atgimimo aikštės ir gretimybių raidos galimybių studijos recenziją.
 

 
Nuo to laiko, kai iš Klaipėdos Atgimimo aikštės buvo pašalinti sovietiniai simboliai, ji fiziškai nepakito, tačiau buvo apraizgyta įvairiausiomis idėjomis ir sumanymais. Šiuo metu Klaipėdos miesto savivaldybės užsakymu rengiama aikštės ir jos gretimybių raidos galimybių studija, bet viešuose projekto medžiagos aptarimuose dalyvaujantys architektūros ir urbanistikos ekspertai akcentuoja, kad projektas vykdomas neįvertinant visų šios Klaipėdos miesto erdvės tvarkymo aspektų.
 
2015 m. vasario 5 d. vykusiame LASKAO Architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos posėdyje dalyvavę Klaipėdos, Vilniaus ir Šiaulių architektai-urbanistai, išklausę studijos rengėjų argumentus, kitų dalyvių pastabas, pasisiūlė projekto etapinę medžiagą objektyviai įvertinti parengiant mokslinę recenziją. Suinteresuotų specialistų iniciatyva 2015 m. vasario 20 d. Architektų klube Klaipėdoje surengta diskusija, kurioje VGTU Urbanistikos katedros ir UAML bei VDA UADI atstovai pasidalino savo įžvalgomis ir patirtimi apie šios miesto erdvės formavimo galimybes. Šio renginio ir jame išsakytų pastabų pagrindu vėliau neatlygintinai buvo parengta Klaipėdos Atgimimo aikštės ir gretimybių raidos galimybių studijos mokslinė recenzija (aut.: I. Alistratovaitė-Kurtinaitienė, V. Dapkevičius, D. Dijokienė, V. Rudokas, A. Vyšniūnas).
 
Parengtoje recenzijoje:
  • konstatuota, kad galimybių studijos kokybė yra nepakankama, o vertinimui pateikta medžiaga netenkina reikalavimų, keliamų urbanistinės plėtros galimybių studijos žanrui priskiriamiems projektams;
  • akcentuota, kad jeigu būtų nueita vienu iš galimybių studijoje siūlomų aikštės raidos keliu, tikėtini praradimai butų didesni, nei įgyta nauda;
  • pasiūlyta projekto rengėjams parengti aiškią darbo metodiką, tikslinti darbe vartojamus terminus ir sampratas, nes tik tokiu būdų galimybių studijos teiginiai galės būti legitimuoti.
Pilną recenzijos tekstą galite peržiūrėti paspaudę ant žemiau pateiktos nuorodos.

Laboratorijos veiklos dešimtmečio rezultatai pristatyti VGTU bendruomenei

(2014-10-05)
 
Urbanistinės analizės mokslo laboratorijos veiklos dešimtmečiui skirta mokslinių ir kūrybinių darbų paroda pristatyta VGTU bendruomenei.
 

 
Urbanistinės analizės mokslo laboratorija šiemet švenčia veiklos dešimtmetį. Šia proga VGTU Saulėtekio rūmų centrinio korpuso penktame aukšte eksponuojama paroda, kuri spalio 1 d. oficialiai buvo pristatyta universiteto bendruomenei.
 
Parodos eksponuojami moksliniai ir kūrybiniai darbai atskleidžia platų laboratorijos veiklos spektrą: eksponuojami teritorijų planavimo dokumentai, urbanistinių parametrų galimybių studijos, architektūrinių-urbanistinių konkursų projektai. Dauguma jų nagrinėja miestų ar jų dalių ilgalaikės plėtros galimybes ir nesiekė greito sprendimų realizavimo, tačiau dalis mokslininkų ir kūrybinių pasiūlymų vis dėlto buvo įgyvendinti ar yra įgyvendinami praktikoje.
 
Paroda taip pat atspindi, kaip per dešimtmetį keitėsi praktinis urbanistikos mokslo taikymas – nepaisant reikšmingų ekonominių svyravimų miesto raidoje, urbanistinių sprendimų poreikis išaugo. Tą įrodo besikeičiantis teritorijų planavimo teisinis reglamentavimas – į miestą vis dažniau žvelgiama ne kaip į žemės nuosavybės ir paskirčių rinkinį, bet kaip į urbanistinę erdvę, turinčią konkrečius kokybinius ir kiekybinius parametrus.
 
„Keičiantis technologijoms, per pastarąjį dešimtmetį išryškėjo specializacijų poreikis, neišskiriant ir architekto profesijos. Todėl rengiant vieną ar kitą urbanistinį projektą įvertinamas jo sudėtingumas, ir reikalui esant į projekto komandą kviečiami konkretūs specialistai,“ – apie VGTU Urbanistinės analizės mokslo laboratorijos veiklos specifiką į renginį susirinkusiems svečiams pasakojo mokslo darbuotoja doc. dr. Inesa Alistratovaitė-Kurtinaitienė.
 
Kadangi visi laboratorijos darbai netilpo į vieną parodą, ilgametis padalinio vedėjas prof. Algis Vyšniūnas rengia leidinį, kuriame planuojama sudėti išsamią informaciją ne tik apie nuveiktus darbus, bet ir apie laboratorijos įsikūrimą bei veiklos principus.
 
Parodą numatoma eksponuoti iki spalio mėn. pabaigos. Virtualią UAML darbų ekspoziciją galite peržiūrėti čia.
Renginio akimirkos

Radijo laidoje aptartos šiandieninės Lietuvos miestų realijos ir perspektyvos

(2014-10-02)
 
UAML atstovai radijo laidoje aptarė Lietuvos miestų ir miestelių urbanistinio planavimo ir projektavimo tendencijas, šiandienines realijas ir ateities perspektyvas.
 

 
Paskutiniai dešimtmečiai Lietuvos miestams buvo kupini ir beatodairiško augimo entuziazmo, ir niūraus sąstingio. Šiandien optimizmas dėl miestų plėtros grįžta, tačiau, ar dabartinės miestų ambicijos labiau apgalvotos, nuoseklios ir kontroliuojamos, dar sunku spręsti. Mintimis apie tai, kaip kinta miestų ateities programavimas, kokiems iššūkiams Lietuvos miestams reikėtų ruoštis, radijo laidoje „Reikia architekto“ dalijosi Urbanistinės analizės mokslo laboratorijos vedėja Inesa Alistratovaitė-Kurtinaitienė ir jaunesnysis mokslo darbuotojas Matas Cirtautas.

Laidos įrašą galite perklausyti čia.
Urbanistinės analizės mokslo laboratorija yra struktūrinis Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto Urbanistikos katedros padalinys, įsteigtas 2004 m. sausio 5 d., VGTU Senato nutarimu. Pagrindine Urbanistinės analizės mokslo laboratorijos įkūrimo prielaida tapo augantis poreikis kaupti, sisteminti ir skleisti žinias apie šalies urbanistinę raidą ir praktiškai taikyti jas sprendžiant įvairius Lietuvos miestų vystymo uždavinius.

Tikslai ir funkcijos

Laboratorijos veiklos tikslai:
  • Teikti valstybės ir savivaldybių institucijoms ir privačioms organizacijoms profesinę metodinę pagalbą sprendžiant sudėtingas urbanistikos problemas ir konkrečias projektavimo užduotis.
  • Telkti VGTU urbanistus ir gretutinių specialybių mokslininkus bei doktorantus siekiant daryti įtaką valstybės politikai urbanistikos srityje.
Laboratorijos funkcijos:
  • Pagal užsakymus analizuoti ir teikti išvadas apie šalies ir užsienio urbanistikos srityje vykstančius procesus, prognozuoti jų raidą.
  • Laboratorijos veiklą plėtoti šiose srityse: gamybinėje (pastatai, kvartalai, konkursai, ekspertizės, bendrieji planai, specialieji planai, raidos programos, detalieji planai) ir mokslinėje (galimybių studijos, urbanistinės analizės, moksliniai tyrimai, teisės aktų kūrimas, metodikų tobulinimas).
  • Vykdyti mokslinius tyrimus urbanistikos bei kūrybos metodikos srityje, skelbti mokslo darbų rezultatus, organizuoti mokslines konferencijas bei seminarus ir juose dalyvauti.
  • Plėtoti mokslinį bendradarbiavimą su kitomis šalies ir užsienio mokslo institucijomis, atstovauti VGTU Architektūros fakultetui pristatant visuomenei aktualias urbanistinės raidos problemas.
  • Burti studentus, kurie domisi urbanistikos problemomis, įtraukti juos į laboratorijoje atliekamus darbus ir rengti tolesnėms doktorantūros studijoms.
  • Vykdyti įvairaus lygio urbanistinių struktūrų tyrimus ir projektavimo darbus.
  • Prisidėti prie bakalaurų, magistrų ir doktorantų rengimo, sudarant jiems sąlygas naudotis laboratorijos baze.
  • Dalyvauti tarptautinėse ir Lietuvos Respublikos mokslo programose, palaikyti mokslinius ryšius su šalies ir užsienio giminingomis laboratorijomis bei struktūromis.
  • Plėsti mokslui ir studijoms skirtą mokslinę techninę bazę,
  • Vykdyti ekspertinę-konsultacinę veiklą.
Urbanistinės analizės mokslo laboratorija vykdo urbanistinių struktūrų tyrimo ir plėtros modeliavimo, urbanistinio planavimo ir projektavimo kompleksinių ir specifinių paslaugų teikimą viešojo, visuomeninio (nevyriausybinio) ir privataus sektoriaus subjektams.

Teikiamos paslaugos

Paslaugų tipai Tiksliniai sektoriai
Viešasis Privatus NVO
Teritorijų planavimas ir projektavimas
Paslaugos apima kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų (bendrųjų, specialiųjų ir detaliųjų planų), sektorinių planavimo dokumentų (schemų, koncepcijų ir kt.) rengimą.
+ +  
Teritorijų raidos stebėsena (monitoringas)
Paslaugos apima teritorijų fizinės kaitos, ekonominės, socialinės ir kultūrinės raidos apžvalgą, ekspertinį teritorijų planavimo dokumentų sprendinių vertinimą ir rekomendacijų teikimą.
+    
Teritorijų plėtros galimybių studijos
Paslaugos apima teritorijų esamos būklės analizę, urbanistinės kaitos prognozę, plėtros urbanistinių parametrų nustatymą ir raidos programų sudarymą.
+ +  
Teritorijų ir urbanistinių kompleksų projektiniai pasiūlymai
Paslaugos apima sklypų ir jų grupių (kvartalų) bei pastatų ir jų grupių (kompleksų) urbanistinį ir architektūrinį projektavimą, plėtros koncepcijų (vizijų) rengimą.
+ + +
Konsultavimas ir ekspertinė veikla urbanistikos srityje
Paslaugos apima konsultavimą erdvinio ir urbanistinio planavimo bei projektavimo srityse, dalyvavimą ekspertų grupių veikloje, teisės aktų kūrime bei kitą ekspertinę pagalbą įvairioms organizacijoms.
+ + +
Profesiniai mokymai ir švietimas urbanistikos srityje
Paslaugos apima institucijų ir organizacijų profesinį mokymą urbanistinio planavimo ir projektavimo srityje, konferencijų ir kitų specializuotų renginių (seminarų, parodų) rengimą.
+ + +

Vykdomi projektai

Tipas Pavadinimas Vykdytojas (-ai) Užsakovas (-ai) Trukmė
Kvalifikacinis mokslo darbas Miesto morfologijos tyrimų kryptys Inesa Alistratovaitė-Kurtinaitienė
2015 balandis – 2017 birželis
Kvalifikacinis mokslo darbas Metropolinių urbanistinių struktūrų kaitos tyrimai: šaltinių apžvalga Matas Cirtautas 2015 gegužė – 2017 birželis
Teritorijų raidos stebėsena, teritorijų planavimas ir projektavimas Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos atlikimo ir ataskaitų parengimo paslaugos VGTU UAML Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija 2017 gegužė – lapkritis

Įvykdyti projektai

Tipas Pavadinimas Vykdytojas (-ai) Užsakovas (-ai) Trukmė
Teritorijų plėtros galimybių studijos Urbanistinės struktūros formavimo principai Konstitucijos pr. 18 B ir jo prieigose, Vilniuje (mokslo darbas) VGTU UAML UAB "Investmira" 2016 spalis – 2017 gegužė
Teritorijų raidos stebėsena, teritorijų planavimas ir projektavimas Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo programų parengimo, teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos atlikimo ir ataskaitų parengimo paslaugos VGTU UAML Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija 2016 balandis – gruodis
Teritorijų plėtros galimybių studijos Ukmergės miesto Kęstučio aikštės, Draugystės skvero ir Pilies parko su prieigomis istoriniai/ikonografiniai tyrimai ir urbanistinė architektūrinė analizė (mokslo darbas) VGTU UAML UAB "Panprojektas" 2016 rugsėjis – spalis
Konsultavimas ir ekspertinė veikla urbanistikos srityje Atkuriamo ir naujai formuojamo užstatymo principų tyrimas Subačiaus g., Vilniaus senamiestyje VGTU UAML UAB "Misionierių Namai" 2016 kovas – balandis
Konsultavimas ir ekspertinė veikla urbanistikos srityje Techninio projekto "Kitos paskirties inžineriniai statiniai Alytaus g. 2C, Varėnos m., Varėnos r. sav." architektūrinių sprendinių kokybės įvertinimas kraštovaizdžio požiūriu VGTU UAML Varėnos rajono savivaldybės administracija 2015 gruodis – 2016 sausis
Konsultavimas ir ekspertinė veikla urbanistikos srityje Dalyvavimas ekspertų komisijos Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo paslaugos pirkimo atviro konkurso būdu pasiūlymų vertinimo kriterijams parinkti ir gautiems pasiūlymams vertinti veikloje M. Cirtautas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2015 balandis – spalis
Teritorijų planavimas ir projektavimas Vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų – Žaslių mstl., Rumšiškių mstl., Kruonio mstl. bendrųjų planų bei Pravieniškių I ir II kaimų teritorijų specialiojo plano sprendinių įgyvendinimo programos VGTU UAML Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija 2015 balandis – lapkritis
Teritorijų raidos stebėsena Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų (Kaišiadorių r. sav., Kaišiadorių ir Žiežmarių miestų bendrųjų planų) sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaita už 2010–2014 m. VGTU UAML Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija 2015 balandis – gruodis

Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros projektų paraiškos

Tipas Pavadinimas Rengėjai Data Būsena
Mokslininkų grupių projektai (LMT) Globalizacijos ženklai Lietuvos miestuose: urbanistinės struktūros transformacijos po 1990 metų I. Alistratovaitė-Kurtinaitienė, D. Dijokienė, M. Cirtautas 2017-02-13 Nefinansuota
Smart cities and communities (H2020) DREAM – Demonstration, Reinvention, Engagement, Adhesion, Mobilization I. Alistratovaitė-Kurtinaitienė, M. Cirtautas ir kt. (bendradarbiaujant su nacionaliniais ir tarptautiniais partneriais) 2017-02
Smart, green and integrated transport (H2020) SAFE-mobility – Smart, Accessible, Friendly and Efficient Mobility as a tool to develop social connection in urban-rural areas continuity I. Alistratovaitė-Kurtinaitienė, D. Dijokienė, M. Cirtautas ir kt. (bendradarbiaujant su Slovėnijos urbanistikos institutu) 2016-12 Nefinansuota
Kultūros rėmimo fondas (LKT) Urbanistika: tyrimo objektai, metodai, pavyzdžiai I. Alistratovaitė-Kurtinaitienė, M. Cirtautas 2016-03-30 Nefinansuota
Kultūros rėmimo fondas (LKT) Klaipėdos miesto urbanistinės struktūros vertikalioji dimensija
I. Alistratovaitė-
Kurtinaitienė, A. Vyšniūnas
2016-03-30 Nefinansuota
Kultūros rėmimo fondas (LKT) Architektūros ir urbanistikos žodynas, terminai, sąvokos, samprata I. Alistratovaitė-
Kurtinaitienė, A. Vyšniūnas, D. Dijokienė ir kt. (bendradarbiaujant su Lietuvos architektų rūmais)
2015 Finansuota, įvykdyta
Kultūros rėmimo fondas (LKT) Klaipėdos miesto urbanistinės struktūros vertikalioji dimensija I. Alistratovaitė-
Kurtinaitienė, A. Vyšniūnas
2015-09-30 Nefinansuota
Kultūros rėmimo fondas (LKT) Žymieji Lietuvos architektai-urbanistai. I-oji knyga I. Alistratovaitė-Kurtinaitienė ir kt. 2015-09-30 Nefinansuota
Kultūros rėmimo fondas (LKT) Kitas žvilgsnis į architektūrą ir urbanistiką. UAML atvejis A. Vyšniūnas 2015-09-30 Nefinansuota
Kultūros rėmimo fondas (LKT) Architektūros-urbanistikos mokslo ir studijų sąlygos Lietuvoje (po 1990 m.) A. Vyšniūnas 2015-09-30 Nefinansuota
Kultūros rėmimo fondas (LKT) Klaipėdos miesto urbanistinės struktūros vertikalioji dimensija I. Alistratovaitė-
Kurtinaitienė, A. Vyšniūnas
2015-03-30 Nefinansuota
 
    • Puslapio administratoriai:
    • Dalia Dijokienė
    • Matas Cirtautas
    • Eglė Navickienė
    • Liutauras Nekrošius
    • Audrius Novickas
    • Edita Riaubienė
    • Dalia Traškinaitė
    • Skirmantė Mozūriūnaitė